Knyga, pasauliui pristačiusi Lietuvos istorijos atkarpą

Apžvalgos vizualas

Prisipažinsiu atvirai – knyga jau senai guli mano lentynoje, o aš vis bijojau jos. Bijojau ją skaityti, sužinoti viską, ką ji savyje saugo. Bijojau, nes esu tikrai jautrus žmogus ir ką skaitau, tą labai išgyvenu pati. O jei ta istorija liūdna, svarbi, jautri, ji liks mano galvoj ir aš ašarosiu ne vieną dieną. Apie šį romaną girdėjau daug gero, netgi labai daug, ir vis knietėjo ją man paimti. Na, ir ta diena išaušo. Ryte ją skaityti pradėjau, o vakare jau verčiau paskutinį lapą, kaip ir tikėjausi, ašarodama.

Istorija pasakoja apie lietuvius, kuriuos slaptoji sovietų tarnyba ištremia į Sibirą. Istorijos centre – Vilkų šeima. Penkiolikmetė Lina, jos broliukas Jonas ir jų mama Elena. Naktį priversti išvykti, gyvuliniame vagone jie susipažįsta su kitais tremiamais lietuviais, o Lina randa ryšį su paaugliu Andriumi. Abu paaugliai pasisako, jog abu nežino kur jų tėčiai, mat jie buvo išgabenti anksčiau. Atsidūrę atšiauriame krašte lietuviai priversti susivienyti ir kartu kęsti alkį, šaltį, siaubingas darbų prievoles ir prižiūrėtojų smurtą. Susitaikyti su draugų mirtimis, kovoti dėl kiekvieno trupinio, ieškoti šviesos net tamsiausiomis dienomis.

Aš neįsivaizduoju, kas turi būti žmogaus krūtinėje, jei ši knyga jo nepaliečia. Skaitydama paprastus liūdnus romanus, spaudžiančius man ašarą, aš galiu save paguosti, jog „viskas čia išgalvota“. Šiuo atveju sau to pasakyti negalėjau. Viskas čia tikra ir buvo dar baisiau. Mamai iš rankų išplėšiamas ir per vagono angą išmetamas leisgyvis kūdikis, prie vaikų akių mušami jų tėvai, kasdienės patyčios, kasdienės mirtys, niekada nepatirta vaikystė ir sieloje gyvenanti nuolatinė baimė, nežinia. Rūta viską aprašė taip jautriai ir taip teisingai, jog negali nesididžiuoti tokia savo tautiete. Aš buvau be galo laiminga tinklalapyje GOODREADS skaitydama kitataučių atsiliepimus apie knygą. Apie tai, kaip ji padėjo jiems suprasti, ką Baltijos šalys patyrė ir išgyveno, daug kas teigė, jog ši knyga privalo būti įtraukta į privalomųjų knygų sąrašą moksleiviams. Aš su tuo visiškai sutinku! Knyga įdomi, lengvai skaitosi, moko istorijos iš tos pusės, kuri yra patraukli moksleiviams. Tokios knygos minkština vaikų širdis, moko mylėti ir gerbti sau artimus, vertinti ir suprasti kiek daug jis turi vien gyvendamas laisvas. Aš labai labai labai skatinu visus perskaityti šią knygą, ar tau 14, ar 99 metai. Ji yra vertinga, ji yra tai, kas lietuviui turi būti brangu ir gerbtina.