Visame pasaulyje žinomas kosmologas ir svarbios knygos „Trumpa laiko istorija“ autorius palieka mums savo paskutines mintis apie svarbiausius klausimus, su kuriais susiduria žmonija.
Stephenas Hawkingas (1942–2018) – žymiausias mokslininkas nuo Einsteino laikų, pagarsėjęs tiek novatoriškais pasiekimais fizikos ir kosmologijos srityse, tiek juodu humoro jausmu. Milijonams skaitytojų jis atvėrė akis, pasakodamas apie visatos kilmę ir juodųjų skylių prigimtį. Ir – įveikęs siaubingą ankstyvą šoninės amiotrofinės sklerozės prognozę, įkvėpė dar milijonus kitų. 1963-iaisiais jam buvo pasakyta, esą belikę gyventi pora metų. Vėliau mokslininkas galėjo bendrauti tik pasitelkęs keletą veido raumenų, tačiau jis ir toliau plėtė savo tyrimų lauką, o jo nuomonė socialiniais ir humanitariniais klausimais buvo plačiai gerbiama.
Hawkingas ne tik atskleidė kelias didžiausias visatos paslaptis: jis tikėjo, kad mokslas vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant ir žemiškąsias problemas. Mūsų planetai susiduriant su naujais neaprėpiamais iššūkiais – klimato pokyčiais, branduolinio karo grėsme, dirbtinio intelekto vystymusi, – mokslininkas sutelkia dėmesį į pačius aktualiausius klausimus.
Ar žmonija išliks? Ar turėtume kolonizuoti kosmosą? Ar Dievas egzistuoja? Tai tik keletas klausimų, kuriuos nagrinėja Hawkingas šioje plataus užmojo, aistringai argumentuotoje paskutinėje knygoje, kurią mums paliko vienas didžiausių protų istorijoje.
Pratarmę knygai parašė Eddie Redmayne'as, laimėjęs „Oskarą“ už Stepheno Hawkingo vaidmenį, įžangą – Nobelio laureatas Kipas Thorne'as, o baigiamąjį žodį – Hawkingo dukra Lucy. „Trumpi atsakymai į didžiuosius klausimus“ – genialus paskutinis mokslininko pranešimas pasauliui.
Stephenas Hawkingas (1942–2018) – anglų mokslininkas, fizikas, profesorius ir novatoriškų darbų fizikos bei kosmologijos srityse autorius, kurio knygos leido mokslinius atradimus geriau suprasti ir plačiajai visuomenei. Svarbiausia profesoriaus domėjimo sritis – reliatyvumo ir juodųjų skylių teorijos.
Būdamas 21 metų, dar studijuodamas kosmologiją Kembridžo universitete, Stephenas Hawkingas išgirdo lemtingą diagnozę – jis sirgo amiotrofine lateraline skleroze, kuri progresuodama lėmė beveik visišką paralyžių, prikaustė prie neįgaliojo vežimėlio ir galiausiai atėmė gebėjimą kalbėti. Gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi vos keleri metai. Nepaisant sunkios ligos ir kone visiško neįgalumo, mokslininkas iki pat gyvenimo pabaigos liko Kembridžo profesoriumi. Dalis Hawkingo gyvenimo istorijos buvo pavaizduota didelio susidomėjimo sulaukusiame, 5 Oskarams nominuotame kino filme „Visko teorija".
Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas paneigė pesimistines gydytojų prognozes ir mirė būdamas 76 metų. Jo palaikai palaidoti Londone, greta tokių mokslininkų kaip Niutonas ir Čarlzas Darvinas.
Beje, įdomu, kad Stephenas Hawkingas, daugelio vadintas žymiausiu mokslininku nuo Einšteino laikų, gavęs Alberto Einšteino apdovanojimą tarp gausybės kitų, mirė būtent Einšteino gimimo dieną.
