Reda Tomingas: kambarinių augalų džiunglėse

Apžvalgos vizualas

Iliustruotoja, „Sidabrine gerve“ įvertinta animacinių filmų režisierė Reda Tomingas pristatė Lietuvoje iki šiol neregėtą leidinį – knygą apie naminių augalų gyvenimą ir jų priežiūrą „Fotosintezė“.

Esate animacinių filmų režisierė, tačiau pasakoti apie savo aistrą – augalus – pasirinkote knygą, ne filmą. Kas tai nulėmė?

Apsilankiusi augalus mylinčių žmonių namuose, kurie primena džiungles, panorau pasidalyti tais vaizdais su aplinkiniu pasauliu. Noras sukurti dokumentinį filmą kirbėjo ilgai, tačiau vis nedrįsau. Na, o mano draugai, kuriems kambariniai augalai buvo naujiena, pamatę, kad man neblogai sekasi sutarti su savo džiunglėmis (Redos kolekcijoje per 200 augalų), ėmė prašyti patarimų. Be to, kambariniai augalai atėjo į madą. Pasaulyje imtos leisti nuostabios knygos, skirtos šiai gyvenimo filosofijai. Taip įsidrasinau ir nutariau, kad knyga būtų naudingesnė nei filmas.

Tai ne tik augalų priežiūros gidas, bet ir įdomus skaitinys, kavos staliuko puošmena - knyga iliustruota įspūdingomis mados fotografės Rasos Baltrimaitės nuotraukomis. Joje apie meilę augalams pasakoja vienuolika žmonių: keramikai, dailininkai, augalų parduotuvėlių savininkai ir augalų kolekcininkai.

 

Koks, jūsų akimis, kambarinių augalų vaidmuo žmogaus gyvenime?

Man rūpinimasis augalais prilygsta meditacijai. Beje, jų pačių gyvenime daug dramos. Jei būsime neatidūs ir nuolat skubantys, pastebėsime tik jau paskutinius tos dramos aktus: sudžiūvusius lapus ar supuvusius stiebus. Todėl kasdien skiriamos kelios minutės duos naudos ir žaliajam draugui, ir jums. Stebėkite, kaip jie dygsta, kaip skleidžiasi lapai ar kraunasi žiedpumpuria. Kaip stiebai kasdien vis labiau krypsta saulės link.

 

Knygoje daug dėmesio skiriate naminių augalų istorijai. Kokie vešėjo Lietuvoje ir pasaulyje įvairiais laikotarpiais?
Kambarinių augalų mada iš karalienės Viktorijos valdomos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės pasklido po visą pasaulį. Šio bumo pradžia susijusi su pramonės perversmu 1760-1840 metais. Iki tol šalti ir tamsūs namai visai netiko augalams. Tik ėmus stiklą gaminti pramoniniu būdu, gamta ėmė skverbtis vidun. Atrodo, lyg būstai būtų keitęsi tam, kad tiktų aspidistroms ir paparčiams, – prieangiai virto stiklinėmis verandomis, langai tapo aukštesni. Lietuvos dvarų svetaines augalai užkariavo kiek vėliau – XIX ir XX amžių sandūroje.
Dabar – margų, didelių ir mažų lapų laikas, o įvairūs sukulentai visada išliks populiarūs. Ant palangių sugrįžę mūsų močiučių ir tėvų auginti augalai puikiai dera su šiuolaikinio gyvenimo ritmu. Jie patikrinti laiko, nelepūs. Belieka daugiabučių laiptinėse ieškoti barščialapės begonijos, ir per kelis dešimtmečius apsisukusi augalų mados karuselė grįš į pirminį tašką.

 

Skaičiau

22,99

Sutaupote 23%

Kaina neregistruotam vartotojui: 29,99 €